Komentaro autorius – Šarūnas Gajauskas, tarptautinės draudimo brokerių įmonės UADBB „HBrokers“ ir UAB „Legal Experts“ veiklos vadovas, transporto rizikos valdymo ekspertas.
Pastaruoju metu vis dažniau matome, kaip dronai, gaisrai ar sprogimai sunaikina turtą – nuo „Wildberries“ sandėlių iki Varšuvos prekybos centro „Marywilska 44“, per gaisrą patyrusio daugiau nei 100 mln. eurų nuostolių. Lietuvoje taip pat netrūksta signalų: bandymas padegti IKEA prekybos centrą Vilniuje, mėginimai padegti karinės paramos Ukrainai surinkimo vietas Šiauliuose, kaimyninėje Rygoje – padegtas Okupacijos muziejus.
Šie įvykiai kelia ne tik saugumo, bet ir labai konkretų finansinės apsaugos klausimą: jei būtų sunaikintas ar apgadintas mūsų turtas, ar draudimas kompensuotų patirtą žalą? Lietuvos pareigūnai jau atvirai perspėja apie galimas atakas prieš kritinės infrastruktūros objektus, kurių apimtyje gali nukentėti ir privatus turtas ar verslas. Taigi, kalbant apie hibridines grėsmes, tai jau nebe teorinis scenarijus – situacijas reikia vertinti ne tik saugumo, bet ir finansinės apsaugos požiūriu.
„Visų rizikų“ draudimas, kuris apima ne viską
Standartiniai turto ar veiklos draudimo pasiūlymai turi aiškiai apibrėžtas ribas. Nors visų rizikų draudimas laikomas plačiausia nekilnojamojo turto, KASKO ar verslo draudimo apsaugos forma, jo esmė – apdrausta tai, kas nėra aiškiai nurodyta kaip nedraudžiama. Vis dėlto karo, terorizmo, sabotažo, politinių neramumų ir karinių veiksmų rizikos dažniausiai į standartinę draudimo apsaugą nepatenka, todėl įvykus tokiam incidentui patirti nuostoliai gali likti nekompensuoti.
Dažnai galvojama: turiu draudimą – vadinasi, esu apsaugotas nuo visko. Turiu jus nuvilti, deja, bet standartinės draudimo sąlygos nėra skirtos visoms įmanomoms rizikoms padengti, todėl svarbu suprasti, ką jis iš tikrųjų apima.
Tiesa, realios situacijos ne visada būna vienareikšmės. Pavyzdžiui, jeigu į pastatą atsitrenktų civilinis dronas, lėktuvas ar kitas objektas, nesusijęs su kariniais veiksmais ar teroro aktais, tokia žala paprastai būtų vertinama kaip įprastas draudžiamasis įvykis net ir įprastomis draudimo sąlygomis. Tuo tarpu vien faktas, kad įvykis susijęs su Lietuvos ar NATO kariuomenės technika, savaime nebūtinai reikštų, kad žala nebūtų atlyginama. Tačiau nustačius tiesioginį įvykio ryšį su kariniu veiksmu ar geopolitiniu konfliktu, draudimo vertinimas gali iš esmės pasikeisti.
Taigi, kartais svarbiausias klausimas yra ne tik kas ar kaip nutiko, bet ir kodėl tai nutiko. Tas pats fizinis pažeidimas, pavyzdžiui, sugadintas stogas ar sudegęs pastatas – draudimo prasme gali būti vertinamas visiškai skirtingai, priklausomai nuo įvykio priežasties.
Drono padarytos žalos vertinimas gali skirtis priklausomai nuo to, ar jis buvo naudojamas kariniams veiksmams, dalyvavo karinėse pratybose ar buvo civilinės paskirties.
Dažnai manoma, kad geopolitinės rizikos aktualios tik didžiausioms įmonėms, gamykloms ar strateginiams objektams, tačiau panašios situacijos gali paveikti tiek verslą, tiek privačius žmones – ir vienu, ir kitu atveju taikomos panašios draudimo taisyklės.
Draudimo požiūriu nėra didelio skirtumo, ar kalbame apie įmonės sandėlį, ar privatų gyvenamąjį namą ar butą. Visais atvejais tai yra turtas, kurį savininkas nori apsaugoti. Jeigu žalos priežastis patenka į nedraudžiamų rizikų sąrašą, vien faktas, kad turtas buvo apdraustas, dar nereiškia, kad nuostoliai bus atlyginti.
Standartinės turto draudimo sutartys neapima karo ir terorizmo rizikų – tai yra viena iš klasikinių draudimo išimčių, egzistuojanti dešimtmečius visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje.
Taigi, kas nutiktų, jei į apdraustą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą atsitrenktų karinis dronas? Tai reiškia, kad jeigu į pastatą ar sandėlį pataikytų karinis dronas, raketa ar būtų nustatyta, kad žala kilo dėl teroristinio akto ar sabotažo, standartinis draudimas tokio įvykio gali nekompensuoti. Vis dėlto praktikoje ne visada paprasta nustatyti tikslią žalos priežastį.
Vietinės rinkos sprendimai ir tarptautinės alternatyvos
Dar visai neseniai politinio pobūdžio konfliktų rizikos Lietuvos draudimo rinkoje buvo laikomos išskirtinėmis situacijomis, tačiau besikeičianti geopolitinė aplinka paskatino atsirasti naujiems draudimo sprendimams.
Šiais metais rinkoje jau atsirado tiek verslui, tiek gyventojams skirtų draudimo sprendimų. Vieni jų orientuoti į verslo turtą ir verslo nutrūkimo rizikas, kiti – į gyvenamąjį būstą ir jame esantį turtą. Apsaugos apimtis gali skirtis: kai kurie sprendimai numato platesnę apsaugą nuo politinio ar karinio pobūdžio konfliktų rizikų, įskaitant karinių veiksmų ar dronų padarytą žalą, o kiti siūlo siauresnę apsaugą, pavyzdžiui, nuo tam tikrų netiesioginių karo rizikų.
Verslui skirtos apsaugos gali apimti nuostolius, atsiradusius dėl teroro aktų, sabotažo, riaušių, streikų, sukilimų ar karo veiksmų, o tam tikrais atvejais – ir verslo nutrūkimo metu patirtus finansinius praradimus, pavyzdžiui, jei dėl sugadinto sandėlio įmonė laikinai negali vykdyti veiklos. Gyventojams siūlomi sprendimai taip pat gali skirtis savo apimtimi ir būti taikomi tiek pačiam būstui, tiek namų turtui, o jų apimtis priklauso nuo konkretaus pasirinkto draudimo produkto ir jo sąlygų.
Kai kurie rinkoje atsiradę sprendimai numato platesnę apsaugą nuo karinių ir politinių konfliktų rizikų, įskaitant karinių dronų padarytą žalą. Tokiais atvejais apsauga gali būti taikoma tiek būstui, tiek jame esančiam namų turtui. Kartu rinkoje atsiranda ir siauresnės apimties sprendimų, orientuotų į netiesiogines karo rizikas. Tai rodo, kad draudimo bendrovės renkasi skirtingus būdus reaguoti į augantį klientų poreikį apsisaugoti nuo geopolitinės situacijos keliamų grėsmių.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad net ir tokio pobūdžio draudimo apsauga nėra absoliuti. Draudimo sutartyse numatomos konkrečios sąlygos, draudimo išmokų limitai ir išimtys. Pavyzdžiui, gali būti netaikoma apsauga tam tikrų valstybių tiesioginio karinio konflikto atveju, branduolinės kilmės žalai, nuostoliams, susijusiems su turto konfiskavimu ar kitoms sutartyje numatytoms aplinkybėms, todėl kiekvienu atveju būtina atidžiai įvertinti konkretaus produkto sąlygas.
Tai palyginti naujas produktas rinkoje, tačiau labai reikalingas. Svarbu suprasti, kad tai – papildoma apsauga, veikianti kartu su standartiniu draudimu, o ne jį pakeičianti.
Tačiau viena didžiausių tokių produktų atsiradimo kliūčių – perdraudimo rinkos ribotumas. Kadangi galimos žalos gali būti itin didelės, o pačios rizikos – sunkiai prognozuojamos, ne kiekviena draudimo bendrovė ryžtasi siūlyti tokio pobūdžio išplėstą apsaugą.
Tai, kad Lietuvos rinkoje atsiranda tokių sprendimų, jau savaime yra reikšmingas žingsnis. Situacija sparčiai keičiasi, todėl neatmestina, kad panašias sąlygas greitu metu pasiūlys ir kitos bendrovės. Tikėtina, jog nebūtinai visos apie tai jau garsiai kalba – kai kurios tokias sąlygas gali įtraukti kaip papildomą draudimo apsaugą ar standartinio produkto dalį jau dabar.
Kai reikia daugiau: didelio verslo alternatyvos tarptautinėse rinkose
Nors Lietuvos draudimo rinka jau siūlo sprendimus politinio pobūdžio rizikoms valdyti, didesnėms įmonėms vietinės rinkos pasiūla ne visuomet atitinka realius poreikius, ypač toms, kurios valdo daug objektų, kelis sandėlius ar didelės vertės turtą.
Tarptautinė draudimo rinka, tokia kaip „Lloyd’s“ sindikatai Londone, kurie specializuojasi sudėtingų ir nestandartinių rizikų draudime ar kiti stambūs Vokietijos ar Nyderlandų draudikai, jau seniai turi šiai sričiai pritaikytus sprendimus. Didelės tarptautinės įmonės jau daugelį metų naudojasi specializuotais draudimo sprendimais, kuriuos siūlo tarptautinės draudimo ir perdraudimo rinkos. Tokios draudimo programos dažniausiai kuriamos individualiai – atsižvelgiama į įmonės veiklos geografiją, turto vertę, veiklos pobūdį ir rizikos lygį.
Tokia apsauga ypač aktuali įmonėms, turinčioms platų sandėlių tinklą skirtinguose miestuose ar valstybėse, valdančioms didelės vertės turtą arba turinčioms turto šalia kritinės infrastruktūros ar pasienio. Vertinant rizikas dideliu mastu, tarptautinis draudimas gali būti ne tik prieinamas, bet ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas.
Svarbu suprasti ir masto skirtumą – jei standartinio verslo turto draudimo įmoka gali siekti nuo šimtų iki kelių tūkstančių eurų, stambaus tarptautinio verslo draudimo programų vertė gali būti skaičiuojama milijonais ar dešimtimis milijonų eurų. Kartu skiriasi ir apsaugos apimtis, ir rizikos vertinimo bei valdymo lygis.
Kroviniai ir teroro rizika
Skirtingai nei kalbant apie turto ar verslo draudimą, krovinių draudime karo rizikų apsauga nėra naujiena – ši praktika egzistuoja jau dešimtmečius ir yra gerai išbandyta tarptautinėje logistikos rinkoje. Vežamus krovinius, nepriklausomai nuo jų vertės ar dydžio, jau daugelį metų galima apdrausti papildoma „War and Strike“ sąlyga, skirta karo ir streikų rizikoms. Įprastas krovinio draudimas nebūtinai apima žalą, atsiradusią dėl karinių veiksmų ar politinių konfliktų – tam reikalinga atskira, pasirenkama sąlyga.
Be šios papildomos sąlygos, žala, patirta transportavimo metu dėl karinių veiksmų, politinių konfliktų ar kitų su geopolitine situacija susijusių įvykių, gali likti neatlyginta, net jei pats krovinys buvo apdraustas įprastu būdu. Todėl svarbu įvertinti ne tik bazines krovinių draudimo sąlygas, bet ir papildomas apsaugas, kurios leidžia sumažinti su geopolitinėmis grėsmėmis susijusią riziką.
Vis dėlto išlieka ir dar sudėtingesnės rizikos – teroro aktai ir sabotažas, kurių pobūdį bei priežastį dažnai nustatyti yra gerokai sudėtingiau nei karinio konflikto atveju.
Jeigu paaiškėtų, kad tam tikras gaisras ar sprogimas buvo tyčinis teroristinis išpuolis, standartinis draudimas paprastai to nedengia – nebent įmonė būtų specialiai įtraukusi tokią sąlygą į savo draudimo sutartį. Tai reiškia, kad net dideli ir gerai žinomi verslo objektai nėra automatiškai apsaugoti nuo tokio pobūdžio įvykių – tam būtina atskirai numatyta terorizmo rizikos apsauga. Tokias sąlygas dažniausiai renkasi didelės, tarptautiniu mastu draudžiamos organizacijos, kurių draudimo polisai apima daugybę objektų skirtingose šalyse.
Ką verta padaryti jau šiandien?
Inscenizavus gaisrą ar nukritus dronui, ieškoti atsakymų jau būna per vėlu. Tad kalbant apie geopolitines grėsmes, svarbiausias klausimas šiandien turbūt nėra tik tai, ar turime draudimą, o kur kas svarbiau suprasti, ką jis apsaugo.
Jeigu šiandien paklaustume savęs, ar mūsų būsto, veiklos, verslo turto ar krovinio draudimas apima karo, sabotažo ar terorizmo rizikas, daugelis greičiausiai negalėtų atsakyti. Dažnai draudimo sąlygomis susidomime tik tada, kai žala jau įvykusi, tačiau būtent iš anksto įvertinta apsauga leidžia išvengti nemalonių netikėtumų.
Pradėti verta nuo kelių pagrindinių žingsnių:
Kol vieni socialiniuose tinkluose stebi degančius gretimos šalies sandėlius kaip rytinę žinių juostą, verta prisiminti, kad panašus scenarijus – nebūtinai karas, o tiesiog nelaimingas atsitikimas ar sabotažas – gali paliesti ir mus. O tada svarbiausias klausimas bus ne „kaip tai atrodo iš šalies“, o „ką iš tikrųjų dengia mano polisas“.